Rozmarinų eterinis aliejus

Rozmarinas (Rosmarinus officinalis) – tai visžalis augalas, natūraliai augantis Viduržemio jūros pakrantėse. Jo pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžių „ros“ (rasa) ir „marinus“ (jūra), reiškiančių „jūros rasa“. Šis augalas nuo seniausių laikų buvo vertinamas dėl savo stipraus aromato ir simbolinės reikšmės – jis buvo laikomas apsaugos, atminties ir ištikimybės ženklu. 

Senovės Graikijoje studentai pindavo vainikus iš rozmarino šakelių, tikėdami, kad jis padeda susikaupti ir išlaikyti žinias. Viduramžiais rozmarino šakelėmis būdavo apkaišomi kariai prieš mūšį – kad šie būtų saugomi ir drąsūs. Smilkstančio rozmarino šakele buvo apsmilkomos ritualinių apeigų vietos, tikint, kad jis saugo nuo neigiamos energijos. 

Šiandien rozmarinas išlieka vertinamas dėl savo išraiškingo, švaraus ir ryžtingo aromato. Rozmarinų eterinio aliejaus kvapas žadina, išlaisvina mintis ir kviečia susitelkti. Būten dėl šių sdavybių jis dažniausiai garinamas ryte, dažnai naudojamas darbo vietose. 

Rozmarinų eterinis aliejus dėl savo veikliųjų medžiagų itin mėgstamas ir grožio rutinoje. Jis naudojamas šampūnuose, kūno priežiūros priemonėse, masažiniuose aliejuose, kai norisi papildomos žvalos ir gaivumo pojūčio. 

Įdomu tai, kad rozmarinų eterinis aliejus gali būti skirstomas į skirtingus chemotipus, priklausomai nuo vyraujančių veikliųjų medžiagų: cineolio, kamparo ir verbenono. Maroke dažniausiai išgaunamas būtent cineolio chemotipas – kvapas švarus, universalus, lengvai atpažįstamas ir ypač mėgstamas kasdienėje aromaterapijoje.