„Tavo vidinis miškas“

Širdie,

Ilgą laiką bėgau nuo to, kas iš tiesų esu: tildžiau savo intuiciją, autentiškumą, tikrąjį balsą ir užvis labiausiai bijojau savo galios. Prieš ketverius metus buvau taip paklydusi užburtame labirinte, kad nuolat galvodavau „Ar čia jau viskas?!“.

Bet vieną dieną nutiko keistas ir nuostabus dalykas: gyvenimas sustabdė mane kryžkelėje, kur buvo tik du pasirinkimai.

• Į tamsų ir klaidų mišką – susitikti su tuo, nuo ko visą gyvenimą bėgau: savimi.
• Atgal į gyvenimą, kuriame jau mokėjau išgyventi, bet gyventi nebenorėjau.

Išėjau į mišką. Nebuvo nei lengva, nei visada malonu, bet tai yra geriausia, kas man iki šiol nutiko. Būtent ten, tame tamsiame ir klaidžiame miške, susitikus su savimi akis į akį, vėl ėmiau girdėti laukinį, autentišką ir nenutildomą vidinį balsą. Girios glūdumoje jis tarsi vilku kaukia: „Čia sielaaaa! Čiaaaa sieeeeelaaaa! Čia Tavo siela!“ ir kaskart grąžina mane į kelią, kai imu nuo savęs tolti.

Šiandien aš kviečiu Tave į Tavąjį mišką. Pasivaikščioti jo takeliais mano pramintu būdu: sekant mėnulio ciklais, stebint Visatos ženklus, užsiimant kvepiančiais ritualais, besimėgaujant malonumais ir moteriškos magijos akimirkomis. O svarbiausia - klausant savo širdies balso ir leidžiant sielai prisiminti, kas buvai, dar prieš pasauliui pasakant, kuo turėtum būti.

Į šį kalendorių sudėjau labai daug savo širdies, savojoje kelionėje užgyventos išminties, savo autentiško balso ir energijos.

Viliuosi, kad tai, kas atitekėjo iš manosios šerdies, palies tai, ką taip rūpestingai saugai paslėpusi po kieta žieve.

Su meile ir stebuklo nuojauta,

Giedrė Veličkienė